Alka

Žemaičių alka – senosios žemaičių šventvietės su paleoastronomine observatorija modelis. Manoma, kad tai vienintelė atstatyta pagoniška „bažnyčia“ Lietuvoje.

Pagal saulės laidą ir stulpų šešėlių išsidėstymą, kaip senovėje, nustatomos pagoniškų švenčių datos: Rasos, Gandro diena, Užgavėnės, Kalėdos ir kt. Senovės lietuviai rinkdavosi į alkas melstis ir aukoti dievams Perkūnui, Patrimpui, Bangpačiui, Žemynai, Medeinei, Gabijai, ir kt.

Dabar Žemaičių draugijos Palangos skyriaus nariai, 1998 metais įrengę šią alką (skulptūrų architektas S. Manomaitis), švenčia čia pagoniškas šventes. Švenčiamos deivės Mildos (gegužės 13 d.), Rasos (birželio 22 d.), Lygiadienio (kovo 22d.) šventės. Jorės (balandžio 23 d.) šventė vadinama Palangos pagonių švenčių švente. Kažkada švęsta kaip ganiavos pradžia, dabar Jorės šventė patraukia ne tik draugijos narių, bet ir turistų dėmesį ritualais ir apeigomis, kurių metu yra aukojamos gintaro dulkės. Metant į laužą gintaro dulkes, yra mintyse linkima ko nors gero ar išsakomi slapčiausi norai.

Žemaičių alka įrengta ant kopos. Aplinkui čia gražus kraštovaizdis. Spėjama, kad Žemaičių alkos vietoje yra stovėjusi Elijos gyvenvietės medinė bažnyčia. Kęsgailos įsakymu bažnyčia esą buvusi perkelta ant Birutės kalno.

Žemaičių alką rasite 4 kilometrai iki Lietuvos – Latvijos sienos. Atvykstant iš Palangos reikia pravažiuoti dešinėje kelio pusėje esančią seną protestantų (liuteronų) bažnytėlę, pirmuoju keliu sukti į kairę Žemaičių alko link.