Žemaitėška kūryba
Žvinklīs Pranis
Bova vakars...
Bova vakars - tuoks rūžavs ė šėlts.
Kėla mėgla - kāp poukā - iš pelkės.
Slompėniejau aš, karštė ėšpėlts,
Švelniū žuodiu ė meilės ėšalkės.
Ėr adīnuo, ka šonis nutėlst,
Praded žaimuotėis žvaigždės po dongo,
Nuejau aš pri Zuosės: bėlst-bėlst -
Karšta kakta prispaudiau pri longa.
Laukiau laukiau, kėntiejau - ni brakšt!
Tiktā pliuotku klausaus po nedielės:
Ka pas Zuosė, matīt, bova smaks -
Tuoks sorokės ė jouds, kāp žīdielis...
Doutiuo dėtka kuožnam, kas pagaus
Tou nenaudieli pelkiu bezdoka
Ė, prispaudės pri žemės, paklaus,
Diel kuo monėi tėik morza soroka.
Nenuoriedams sau šėrdėis sožeist,
Vėsus zelkuorius nunešiau Zuosē:
Maliavuodamuos lai pasėveiz -
Ėr anā jau žel oustā po nuosė!
Kāp špoulelė sena kalvarata...
A tava puomietie da tebier ta meluodėjė -
Kāp tėrpst špoulelė sena kalvarata?
Vo gal tik monėi ana tėik pavuodėjė,
Ka ni rokoutėis nebtorio okatas?
Atruoda, šimtus metu saulė buovėjės:
Už kūtės patek - leidas už obladės.
Vo aš, ėiškuodams tuokiuos pat užuoviejės,
Tēp ė nuspruogsio, nieka neatradės...
To vakarė ateisi, pėina atsigierosi,
Kāp vėsumet, pri paskotėnė ousė.
Veiziesio i tavi ė vėskou čīrā vierīsio,
Kon apie meilė mon bepamalousi.
Ė vėsa vakara, parejės nomėi, švėlpiuosio...
Vo rītmetie, so saulė atsikielės,
Pajosio: vielek išnėrau iš kėlpas
Ė liousos tebeso - kāp margs paukštielis!
Šėrdelės vedoms nebgėrd tuos meluodėjės.
Vo je gėrdiejė - anuos nesoprata.
Pakalniou rėit ė traukas pėlkė žuode -
Kāp ta špoulelė sena kalvarata...
Ont raišuos komelės...
Švėnta Juona nakti supīkau ont savės:
Dielkuo golio luovuo, kāp i kakta gavės?!
Tīla - ausīs spėng. Tik kertie krebždėn žiorkė,
Vo pri šuona pot i ousta sorkė...
Puodėška pastūmės, patalus nusvėidės,
Nutariau, kad eisio i papartė žėidus!
Apkīriejė trauktė bimbala gėismelė
Ė rėsnuotė ont raišuos komelės.
Tīlē, dailē atidarės longa -
Mona sorkė baisē bėjė cionga,-
Traukiau i savi bėrželė aruomata.
Kuoks naktėis gražoms, kėbienamati!
Ronkas ištėisiau ė, nusėbraižės bomba,
Šlumšteliejau tėisē i balondu klomba.
Puondėivali! Trakšteliejė kuojė...
Dielkuo monės to nekeravuoji!?!
Tupiniejo daba kriavs ė susėsokės:
Lig Kaliedu mona bruolis - kriokis.
Dėinuoms zīz ė ved iš pruota sorkė,
Naktimis neleid užmėgtė žiorkė...
Baigies pasakas mon so papartė žėido:
Kuokė lėip gėiduot gėismelė - tuoki gėido.
Par gīvenėma - pašiorpės ėr atšalės -
Juojo tuoliau ont raišuos komelės...
Ka bovau aš jauns...
Ka bovau aš jauns vaikielis,
Rīta meta atsikielės,
Liuobo eitė paklajuotė
Ė panieliu pamediuotė.
Daba aš jau sens, soskrabės,
Katram der bikuokės babas;
Ale lėka nežanuotas
Tiktā kriavas ė nujuotas...
Tumba tumba
Tumba tumba
Moni vėsė
Stumda stumda
Štīvs bovau kažkumet vaikis:
Liuobo peštėis kāp paklaikės -
Vėsė gerbė ė bėjuojė,
Kor tik kieliau sava kuojė.
Daba, pasiriemės lazdo,
Vėins pri šalta pečiaus bezdo,
Ė bebėjė daba monės
Vėštas, katėnā ė šonis...
Tumba tumba
Tumba tumba
Moni vėsė
Stumda stumda
Istuorėjė apie Keistuti ė Bėrota
Eso Bėrotelė -
Straini kāp kvietkelė.
Da strainiesni vaiki
Mon lėkėms pataikė:
Pėzėka Keistutis
Pri sosieda kūtės,
Pareinont iš šuokiu,
Meilės moni muokė...
No, ka pamīliejė -
Žanītėis reikiejė.
Bovuov šiuo tuo vertė -
Skoudė gavuov kertė.
Mona Keistutielis -
Svēks kāp batvėnielis:
Nikumet nesėrga -
Vākus monėi dėrba.
Nuors ta meilės siejė
Mon ėr apkīriejė,
Kiestis smaugė kinkas -
Net luovelė linka!
Lieliu - kāp tū pupu -
Pašalēs pritūpė:
Beveik kol pasenuov,
Pašalpuoms gīvenuov.
Tuokio darbo joudo
Kieliev vedo Skouda.
Tik par metu krūva
Srienas mon išdžiūva...
Ka išseka skarbā -
Kestiou nebier darba.
Vīra nenervuosi -
Leidau eit pas Zuosė...
Biega nakti kuožna!
Tiktā neatvuožnē:
Par pat Juona švėnta
Mīžopie nuskėnda...
Daba leido dėinas
Aš, našlelė, vėina:
Gluostau luovas kuojė,
Kiesti mėnavuojo.
Gero, pešo dūma.
Vākā - pas babūnė.
Vėina tik pagouda:
Vakštiuojint po Skouda,
Prisimint Keistuti
Ė sosieda kūti,
Kor pasėkavuojiev
Ė paprabavuojiev...